Augindami vaikus neretai patiriame sunkumų, kuriems įveikti mums reikalinga kito žmogaus parama, nevertinantis priėmimas, išklausymas bei pagalba ieškant galimų situacijos sprendimų. Artimoje aplinkoje gali būti sunku rasti tokį žmogų, kuris liktų nešališkas, galėtų pamatyti jūsų situacijos unikalumą, turėtų reikiamų žinių bei kompetencijų, gebėtų padėti jūsų šeimai surasti tinkamų sprendimų bei suteiktų profesionalią pagalbą.
Tėvams patariama kreiptis į vaikų ir paauglių psichologą:
- – norint pasidalinti intensyviais tėvystės išgyvenimais, geriau juos suprasti;
- – siekiant pasitarti dėl vaikų auginimo, auklėjimo, norint geriau suprasti savo vaiką, kurti su juo artimus santykius;
- – sužinoti, kaip reaguoti į vaiko elgesį tam tikrose situacijose, kaip nustatyti leistino elgesio ribas;
- – norint padėti savo vaikui kuo sėkmingiau išgyventi šeimos krizinius etapus, traumuojančius įvykius (brolio ar sesers gimimą, skyrybas, netektis, ligas, gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos keitimą, emocinės, fizinės ar seksualinės prievartos patyrimą);
- – ir kt.
Stebimi vaiko sunkumai, dėl kurių patariama kreiptis pas psichologą:
- – elgesio ir emocijų (užsitęsusio ir intensyvaus nerimastingumo, irzlumo, dirglumo, verksmingumo, jautrumo, uždarumo, baimių, įkyrumų, liūdnos nuotaikos, nuovargio, įtampos, impulsyvumo, aktyvumo, pykčio protrūkių, nepaklusnumo, agresyvumo, provokuojančio elgesio ir pan.);
- – mokymosi sunkumų ar amžiaus neatitinkančio dėmesingumo (nesugebėjimo išlaikyti dėmesio, pabaigti pradėtą darbą);
- – vėluojančios vaiko raidos;
- – negebėjimo užmegzti, palaikyti santykius su bendraamžiais, broliais, seserimis ar suaugusiais asmenimis;
- – sudėtingos adaptacijos darželyje ar mokykloje, sunkaus atsiskyrimo nuo tėvų;
- – patiriamų miego, valgymo, tuštinimosi ar šlapinimosi sunkumų;
- – be aiškios fizinės priežasties patiriamų sveikatos sutrikimų (pilvo, galvos skausmų, svaigimo, pykinimo);
- – išgyvenant psichologinę krizę ar patyrus traumuojančius išgyvenimus (tėvų skyrybas, netektis, ligas, gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pakeitimą, emocinės, fizinės ar seksualinės prievartos patyrimą);
- – atsiradus save žalojančiam elgesiui, turint minčių apie savižudybę;
- – ir kt.
Paauglio sunkumai, dėl kurių patariama kreiptis į psichologą:
- – išgyvenant nerimą, įtampą, liūdesį, pyktį, baimę, nuovargį;
- – patiriant sunkumų bendraujant su tėvais, bendraamžiais, priešinga lytimi ar mokytojais;
- – stebint uždarumą, drovumą, vienišumą, atsiribojimą nuo socialinio gyvenimo, prarastą domėjimąsi anksčiau mėgtomis veiklomis;
- – stokojant pasitikėjimo savimi bei savęs priėmimo;
- – patiriant mokymosi sunkumų, nenorą lankyti mokyklą;
- – išgyvenant sunkumus profesinio apsisprendimo etapu;
- – esant valgymo, miego sutrikimams, nuolatiniam nuovargiui;
- – išgyvenant psichologinę krizę ar patyrus traumuojančius įvykius (pokyčius, tėvų skyrybas, netektis, ligas, patyrus fizinę, emocinę ar seksualinę prievartą);
- – esant intensyviam įsitraukimui į kompiuterinius žaidimus, socialinius tinklus;
- – vartojant psichoaktyvias medžiagas;
- – atsiradus save žalojančiam elgesiui, turint minčių apie savižudybę;
- – ir kt.